- valia
- 2 valià adv. Sch177, KII41, Jrk32, NdŽ, OGLIII283, KŽ, Rg, Vrb; R125, MŽ165 galima, leidžiama, nedraudžiama: Drįstu, man valia R102, MŽ134. Valia man eit ir pasilikt MŽ526. Ar valià taip elgtis? DŽ. Anuodum valià duoti, valià neduoti Nt. Nėra valià mums laikyt tiek gyvulių Žgč. Dabar valià mokyklėn eit, valià šokiuos eit Pnm. Nebuvo valià rašyt Kbr. Pjaut valià: kiek nori, tiek ir pjauk Ob. Man valia dirbti, valia nedirbti; savo šimtais išpirkau gyvenimą Žem. Jeigu nori, gali liepti, o man valia neklausyti! LzP. Prasts ubage, pasilik, kaip tau nuo Dievo paskirta! Ne visiems valià karalių šūbą nešioti K.Donel. Man bus valia tuos javus vartoti, kaip pats tiktai noriu BPII321. Ar būtų valia Pelenijoj iš dantų išsikrapščius mėsą suvalgyt? Sln. Nebuvo tuo čėse valia iš kokių krikščioniškų knygų mokinti Ns1832,6. Valia man skirtis iš visų, kuri dailiausia KlvD19. Valià jums teip sakyti, ale ne teip daryste LB76. Valia pjauti, valia nepjauti, valia dalgelį pakabinti J. Padėk rūtas sėti, padėk nuravėti, valià pasiskinti žaliąsias rūteles JV902.
◊ valià kóks nesvarbu koks: Paima valia kokį daiktą ir eina J.Jabl.valià nevalià Grv nori ar nenori, norom nenorom: Valià nevalià, turėsit eiti NdŽ. Kur dėsis nemokėjęs, jam valià nevalià reikėjo mokėt Šd. Valia nevalia Petras išejo šokti DS369.
Dictionary of the Lithuanian Language.